Daugiau apie 1831 ir 1863 m. sukilimus
2011-05-03

Daugiau apie 1831 ir 1863 m. sukilimus

 

      Per 1831 m. sukilimą Tytuvėnuose buvo išrinkta net Žemaitijos centrinė vyriausybė. 1831 m. Tytuvėnuose pas Raseinių apskrities maršalką A. Pčeciševskį susirinkę 12 slapto sukilėlių komiteto narių nutarė sukilimą Žemaitijoje pradėti kovo 26 d., tačiau sukilimas pradėtas diena anksčiau. Tytuvėnuose ir apylinkės miškuose kryžiavosi sukilėlių keliai. Kurį laiką Tytuvėnuose stovėjo generolo J. Šimanovskio vadovaujami sukilėliai. Be to, apylinkėse veikė H. Cherubavičius ir P. Šemeta, kuris turėjo 3 tūkstančius pėstininkų, 500 raitininkų ir 3 patrankas. Čia buvo ir Šiaulių apskrities sukilėlių daliniai.         

      Tytuvėnai matė G. Bagdonavičiaus, D. Stravinsko sukilėlių pulkus. Čia buvo taip pat ir generolų A. Gelgaudo, D. Chlapovskio ir F. Rolando lenkų sukilėlių kariuomenės. Tytuvėnų miškuose taip pat apsistodavo ir S. Kalinovskio bei A. Jacevičiaus vadovaujami sukilėliai, kurie miške užkasė dvi patrankas.
      Tytuvėnuose birželio 21 d. sukilimo valdžios atstovai išrinko Žemaitijos centrinę vyriausybę, kuri turėjo veikti prie Žemaitijos ginkluotųjų pajėgų vado pulkininko J. Šimanovskio štabo. Tačiau laikinoji lenkų centrinė vyriausybė Lietuvoje Žemaitijos vyriausybės nepatvirtino ir ji birželio 30 d. savo veiklą nutraukė. Tytuvėnuose buvo įkurtas didelis šovinių ir patrankų sviedinių fabrikas-laboratorija, kuriai vadovavo Žemaitijos sukilėlių artilerijos majoras, buvęs Raseinių apskrities pijorų mokyklos mokytojas K. Vagneris. Iš visų gyventojų buvo renkama geležis, ketus, bronza, švinas, anglis ir kitos ginklų ir amunicijos gamybai reikalingos medžiagos, daiktai. Sukilėliai du kartus bandė pulti Šiaulius, tačiau puolimai nepavyko, daug sukilėlių žuvo. Likę gyvi Raseinių apskrities sukilėliai pasiskirstė į mažesnius būrius ir ketino pradėti partizaninį karą, vėliau taip pat daug jų žuvo ar atsidūrė tremtyje, tik nedaugeliui pavyko išvengti represijų.

       Tytuvėnų gyventojai aktyviai dalyvavo ir 1863 m. sukilime. Tytuvėnų apylinkėse 1863 m. sukilimo metu stovyklą buvo įsirengę Raseinių apskrities karinio viršininko Zigmanto Citavičiaus vadovaujami sukilėliai. Tytuvėnų miške subūręs 300 vyrų būrį, už kelių kilometrų nuo miestelio, ant Tytuvos upelio kranto, vietovėje, vadinamoje Čigonpieve, jie buvo įsitvirtinę ir ruošėsi švęsti Velykas, bet vietinio valstiečio išduoti, buvo rusų kuopos surasti ir apsupti. Įvyko kautynės. Žuvo apie 40 sukilėlių ir jų vadas Z. Citavičius bei jo adjutantas Stankevičius, 5 sukilėliai pateko į nelaisvę. Priešas paėmė 50 šautuvų, 35 dalgius, kardų ir kitų reikmenų. Likusius sukilėlius surinko Z. Citavičiaus būryje kavalerijai vadovavęs Mykolas Puidokas (buvęs Tytuvėnų dvaro ekonomas). Gegužės  ir birželio mėnesiais ties Tytuvėnais kovėsi Stanevičiaus ir Povilo Bagdonavičiaus vadovaujami sukilėliai. Dar kartą Tytuvėnų miške sukilėliai su priešu kovėsi gruodžio 29 (17) d. tada žuvo būrio vadas Rozvodovskis.

      Įtarus, kad vienuoliai irgi dalyvavo sukilime ar bent jau jį rėmė, 1864 m.  Tytuvėnų bernardinų vienuolynas buvo uždarytas.

      Čigonpievėje ir dabar yra akmuo su neįskaitomais rašmenimis ir pušis su žymėmis kamiene, prie kurios krito nukautas Zigmantas Citavičius ir jo kariai.

Tytuvėnų girininkijoje yra paminklinis akmuo, pastatytas 1968 m. Jis žymi narsuolių kapo vietą. O kelias, vedantis prie kapo, pavadintas sukilėlių keliu. Netoliese viena ilgiausių Tytuvėnų gatvių 1992 m. savivaldybės sprendimu pavadinta Zigmanto Citavičiaus vardu.

Atnaujinta 2011-05-13
 
Tytuvėnų regioninio parko direkcija
Miško g. 3, 86477 Kelmės r.
Tel. 8 427 59031
El. paštas Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai
www.kvepalai.lt www.spargalkes.lt spargalkes.lt www.tytuvenai.lt tytuvenai.lt